Tarptautinė nuotolinė mokslinė-praktinė konferencija „Įtraukties dėlionė: sėkmės kelias kiekvienam vaikui“
Patalpinta 2023 12 19
Įtrauktis – nuolatinis procesas, kuris reikalauja daug pedagogų pastangų, naujų įžvalgų, visos mokyklos bendruomenės susitelkimo. Siekis užtikrinti lygias galimybes mokytis įpareigoja mokytojus tobulėti dirbant su specialiųjų poreikių vaikais, gebėti juos visiškai integruoti į mokymo procesą ir aplinką. Net ir labai daug patirties įtraukties srityje turinčios užsienio šalys vis dar ieško įvairių būdų, rengia metodikas, diskutuoja. Vienas iš svarbiausių pokyčio tikslų – skatinti šalies ir tarptautinės gerosios darbo patirties pasidalinimą, gilinti žinias apie mokinių įtraukųjį ugdymą. Reaguodami į šių dienų iššūkius ir ieškodami pagalbos būdų, gruodžio 4 dieną pakvietėme sudalyvauti Tarptautinėje nuotolinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Įtraukties dėlionė: sėkmės kelias kiekvienam vaikui“.
Konferencijos dalyvius sveikino Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas bendrojo (įtraukiojo) ugdymo klausimais Ignas Gaižiūnas, kuris minėjo, kad įtrauktis turi daug skirtingų komponentų, tokių kaip: vertybinės nuostatos, kompetencija, aplinkos pritaikymas ir t. t. Ministro patarėjas palinkėjo įgytas žinias pritaikyti savo darbe ir užpildyti įtraukties dėlionę trūkstamomis dalimis.
Mindaugas Nogaitis, „Diemedžio” ugdymo centro direktorius, džiaugėsi gausiu susidomėjusių dalyvių būriu, minėjo konferencijos naudą ir svarbą, dėkojo tiek užsienio šalių, tiek Lietuvos lektoriams už norą dalintis patirtimi su kitais.
Nuo 2022 metų vasario 28 dienos „Diemedžio“ ugdymo centras dalyvauja Erasmus+ projekte KA2 „Išmani mokymosi aplinka kūrybiškumui ir įvairovei“, kurio iniciatoriai yra Kretos universitetas. Dalyvaudami šiame projekte, mokiniai kartu su mokytojais parengė pristatymą apie „Diemedžio“ ugdymo centrą. Šiuo pristatymu pasidalinome su konferencijos dalyviais.
Konferencijoje pranešimus skaitė dvi lektorės iš Nyderlandų karalystės. Bastianne Krijgsman, Onderwijs Opvang Voorziening (OOV) centro direktorė ir pedagogė, pristatė OOV centrą, skirtą mokiniams, kuriems gresia pašalinimas iš vidurinės mokyklos. Lektorė akcentavo mokytojų kompetencijos svarbą, jų palaikymą ir motyvavimą dirbant su mokiniais. Mokytojas turi ieškoti būdų kaip susidraugauti su mokiniu, kad taptų jo autoritetu, svarbiu žmogumi, kuris inicijuotų pokyčius mokinio elgesyje. Svarbu pastebėti, kad ir mažus pokyčius! Jeigu mokinys yra pamokose, o ne gatvėje, ir dar klausosi jūsų, tai jau yra didelis pasiekimas.
OOV centre mokiniams suteikiamas ne tik rūpestis, globa ir meilė, bet ir viltis bei galimybė nepasiduoti, pajusti, kad gali, kad reikia siekti, kad reikia nesustoti. Direktorė teigia, kad tiek ji pati, tiek pedagogai, dirbdami su elgesio ir / ar emocijų sutrikimų turinčiais mokiniais, kasdien mokosi iš jų.
Kita lektorė, Irene Weerkamp, „Drawing to helth“ organizacijos prezidentė, pristatė Nyderlandų karalystės pedagogiką, šių dienų šalies švietimo visuomenės aktualijas susijusias su vaikais bei jaunimu. Lektorė pabrėžė, kad yra labai svarbus mokytojo santykio su vaikais ir jaunimu puoselėjimas ir kūrimas bei pasidalino savo asmenine patirtimi, kas jai padeda šį santykį kurti.
Aurelija Kasparavičienė, „Diemedžio” ugdymo centro švietimo pagalbos ir konsultavimo skyriaus vedėja, pristatė „Diemedžio“ ugdymo centro istoriją, struktūrą, pagalbos švietimo įstaigų bendruomenėms galimybes. Mokiniai turi galimybę ugdytis „Diemedžio“ ugdymo centre, kuriame jiems yra teikiama švietimo pagalbos specialistų pagalba. Mokinių elgesys koreguojamas vadovaujantis keturiais pagalbos organizavimo modeliais. Pranešėja teigė, kad mokinių, turinčių elgesio ir / ar emocijų sutrikimų, ugdymo sėkmę lemia visų keturių pagalbos organizavimo modelių taikymas kartu, ugdymo proceso dalyvių glaudus bendradarbiavimas, į mokinio gebėjimus orientuotas ugdymo proceso organizavimas bei tikslingas švietimo pagalbos teikimas, atsižvelgiant į vaiko poreikius.
Doktorantė Yelda Çinar, mokytoja iš Turkijos, kalbėjo apie IT technologijų svarbą ugdyme. Šių technologijų panaudojimą strateguoti individualią pagalbą, diferencijuotą pagal besimokančiųjų poreikius. Doktorantė atliko mokslinių straipsnių šia tema analizę ir jos rezultatais pasidalino su konferencijos dalyviais. Analizės rezultatai atskleidė kompiuterinių programėlių naudą ugdant mokinius, turinčius specialiųjų ugdymo(si) poreikių.
Lektorės Kristina Rimkienė (Klaipėdos apskrities sutrikusios klausos vaikų ir jaunimo tėvų bendrijos pirmininkė, Klaipėdos technologijų mokymo centro surdopedagogė metodininkė, gestų kalbos vertėja) ir Simona Petrovskaja (Klaipėdos apskrities sutrikusios klausos vaikų ir jaunimo tėvų bendrijos valdybos narė, Klaipėdos technologijų mokymo centro socialinė pedagogė metodininkė) kalbėjo apie sutrikusios klausos mokinių įtraukiojo ugdymo galimybes Klaipėdos mieste ir apie komandinio darbo modelį, pristatė atlikto tyrimo Klaipėdos mieste rezultatus. Pasidalino projektu (pagal Salomėjos Neries eiles „Namo“), kuris skirtas parodyti lietuvių kalbos ir gestų kalbos skirtumus. Pranešėjos aptarė kurtiesiems skirtų mokyklų ir bendrojo lavinimo mokyklų pliusus ir minusius ugdant sutrikusios klausos mokinius, teigė, kad sutrikusios klausos mokinių ugdymas – tikras išbandymas mokytojui. Todėl savo veiklą reikia planuoti dviem kryptimis: kaip profesionalas ir kaip besimokantis asmuo.
Doc. dr. Irena Kaffemanienė ir dr. Regina Karvelienė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos lektorės, pristatė pranešimą tema „Įtraukiosios mokyklos kūrimo strategijos“. Kurio metu buvo aptarta įtraukiojo ugdymo koncepcija, jo strategija, misija, vizija bei ugdymo prieinamumas kiekvienam vaikui. Pranešime didelis dėmesys buvo skirtas Universaliam dizainui mokymuisi, kuris yra labai svarbus siekiant įgyvendinti įtraukųjį ugdymą švietimo įstaigose. Universalaus dizaino mokymuisi tikslas – įtrauki mokymosi aplinka, kurioje kiekvienas skirtingų gebėjimų mokinys, taip pat ir turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis sau priimtinu būdu. Lektorės pranešimą užbaigė kalbėdamos apie ugdymo(si) individualizavimą, diferencijavimą bei personalizuotą ugdymą. Lektorių įžvalgos leido suprasti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas ir kad mes turime atrasti ir pasiūlyti vaikams tokias mokymosi strategijas, kurios geriausiai atlieptų jų prigimtines savybes, gebėjimus, atskleistų talentus, padėtų lengviau susidoroti su sunkumais.
Dr. Katie Bonawitz, Batelio universiteto, Edukologijos dekanato, Specialiosios pedagogikos magistrantūros programos direktorė (JAV), aptarė mokinių, turinčių elgesio ir / ar emocijų sutrikimų charakteristikas ir jų dominuojančio elgesio priežastis, palygino medicininį ir socialinį modelius, pagal kuriuos mokiniams skiriamos specialiojo ugdymo paslaugos. Dr. Katie Bonawitz teigė, kad visuomenėje vis dar vyrauja neigiamos nuostatos apie vaikus, turinčius elgesio ir / ar emocijų sutrikimų, todėl neretai tėvai prašo pakeisti vaikui diagnozę dėl aplinkinių žmonių nesupratingumo. Mokykla tokiais atvejais siekia atskleisti mokinio stipriąsias savybes, siekia bendruomenės palaikymo.
Lektorė taip pat dalijosi žiniomis apie Minesotoje naudojamą mokinių vertinimą. Mokinių vertinimas atliekamas naudojant „Emocinių sutrikimų vertinimo skales“, taip pat atliekant funkcinį elgesio vertinimą. Funkcinis vertinimas – tai informacijos rinkimo procesas, padedantis individualizuotos švietimo programos komandoms sukurti tinkamas ir individualizuotas pozityvias elgesio intervencijas ir paramą. Funkcinio vertinimo tikslas yra nustatyti kada ir kodėl mokinys elgiasi problemiškai, kas sustiprina probleminį elgesį ir kokios pozityvios elgesio palaikymo intervencijos sumažintų neigiamą elgesį ir paskatintų norimą elgseną. Jei funkcinis vertinimas neduoda reikiamų rezultatų, jį galima koreguoti ir stengtis dar labiau pritaikyti kiekvienam mokiniui. Dr. Katie Bonawitz Batelio universistete moko pedagogus kaip parengti ir pritaikyti Funkcinio vertinimo sistemas, dirbant su vaikais turinčiais sutrikimų. Todėl, pasak Dr. Katie Bonawitz, probleminio elgesio tikslo nustatymas (tai, ką mokinys „gauna“ arba „išvengia“ tokiu elgesiu) gali suteikti informacijos, kuri yra būtina kuriant mokymo strategijas ir padeda sumažinti ar pašalinti nepageidaujamą elgesį, kuris trukdo sėkmingam darbui klasėje. Asmenų su negalia švietimo įstatyme yra įtrauktas pozityvios elgesio intervencijos planas, kaip rekomenduojama intervencijos forma, kuria privaloma apsvarstyti strategijas pagalbai vaikams su sutrikimais. Intervencijos plano kūrimas pagrįstas duomenų rinkimu, aprašymu ir pasiektų rezultatų analize. Intervencinis planas reikalingas maždaug 5 % mokinių.
Norėdami sužinoti daugiau apie funkcinio elgesio vertinimus, galite apsilankyti Vanderbilto universiteto puslapyje, kuriame rasite paruoštų modelių: https://iris.peabody.vanderbilt.edu/module/fba/cresource/q2/p04/
Pasak Dr. Katie Bonawitz, pedagogai gali daug ką pakeisti. Jie „nepataiso“ mokinių, o padeda sukurti SĄLYGAS mokinių ugdymui.
Loreta Vaškelytė-Lukoševičienė, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos psichologė, teigė, kad mokykloje nuosekliai laikomasi principų, kuriais remiamasi ir rekomenduojama įgyvendinti įtraukųjį ugdymą: bendruomeniškumo skatinimas, ugdymo veiklos pritaikymas, metodologinis universalumas.
Lektorė pasidalino mokykloje vyraujančiu požiūriu į įtraukųjį ugdymą: kiekvienas vaikas yra unikalus, būtina susitelkti ties vaiko galiomis, o ne sunkumais, kiekvienas vaikas gali išmokti naujų dalykų skirtingais būdais ir savo tempu. Svarbu laiku identifikuoti vaiko patiriamus sunkumus ir padėti tuos sunkumus įveikti, svarbu padėti vaikams ir kreiptis pagalbos patiems, jei iškyla sunkumų.
Loreta Vaškelytė-Lukoševičienė supažindino su įtraukiojo ugdymo modeliu gimnazijoje. Šis modelis apjungia tėvus, mokytojus ir pagalbos specialistus Supažindino su programų rengimu specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ir jų įgyvendinimu.
Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių įtrauktis yra procesas, reikalaujantis visų mokyklos bendruomenės narių, šeimos įsitraukimo bei ugdymo(si) aplinkos pritaikymo. Tikimės, kad tarptautinė nuotolinė mokslinė-praktinė konferencija padėjo konferencijos klausytojams rasti atsakymus į iškylančius klausimus ir geriau pasiruošti darbui su mokiniais.
Džiaugiamės, kad į kvietimą dalyvauti ir pasidalinti savo įžvalgomis įsitraukė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių praktikai bei mokslininkai. Kiekvienas pranešėjas įdėjo savo dalelę į įtraukties dėlionę, siekdamas suteikti žinių žingeidiems klausytojams bei padėti kiekvienam savo mokiniui patirti sėkmę.
Konferencijos programa - ČIA.
Konferencijos dalyvius sveikino Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas bendrojo (įtraukiojo) ugdymo klausimais Ignas Gaižiūnas, kuris minėjo, kad įtrauktis turi daug skirtingų komponentų, tokių kaip: vertybinės nuostatos, kompetencija, aplinkos pritaikymas ir t. t. Ministro patarėjas palinkėjo įgytas žinias pritaikyti savo darbe ir užpildyti įtraukties dėlionę trūkstamomis dalimis.
Mindaugas Nogaitis, „Diemedžio” ugdymo centro direktorius, džiaugėsi gausiu susidomėjusių dalyvių būriu, minėjo konferencijos naudą ir svarbą, dėkojo tiek užsienio šalių, tiek Lietuvos lektoriams už norą dalintis patirtimi su kitais.
Nuo 2022 metų vasario 28 dienos „Diemedžio“ ugdymo centras dalyvauja Erasmus+ projekte KA2 „Išmani mokymosi aplinka kūrybiškumui ir įvairovei“, kurio iniciatoriai yra Kretos universitetas. Dalyvaudami šiame projekte, mokiniai kartu su mokytojais parengė pristatymą apie „Diemedžio“ ugdymo centrą. Šiuo pristatymu pasidalinome su konferencijos dalyviais.
Konferencijoje pranešimus skaitė dvi lektorės iš Nyderlandų karalystės. Bastianne Krijgsman, Onderwijs Opvang Voorziening (OOV) centro direktorė ir pedagogė, pristatė OOV centrą, skirtą mokiniams, kuriems gresia pašalinimas iš vidurinės mokyklos. Lektorė akcentavo mokytojų kompetencijos svarbą, jų palaikymą ir motyvavimą dirbant su mokiniais. Mokytojas turi ieškoti būdų kaip susidraugauti su mokiniu, kad taptų jo autoritetu, svarbiu žmogumi, kuris inicijuotų pokyčius mokinio elgesyje. Svarbu pastebėti, kad ir mažus pokyčius! Jeigu mokinys yra pamokose, o ne gatvėje, ir dar klausosi jūsų, tai jau yra didelis pasiekimas.
OOV centre mokiniams suteikiamas ne tik rūpestis, globa ir meilė, bet ir viltis bei galimybė nepasiduoti, pajusti, kad gali, kad reikia siekti, kad reikia nesustoti. Direktorė teigia, kad tiek ji pati, tiek pedagogai, dirbdami su elgesio ir / ar emocijų sutrikimų turinčiais mokiniais, kasdien mokosi iš jų.
Kita lektorė, Irene Weerkamp, „Drawing to helth“ organizacijos prezidentė, pristatė Nyderlandų karalystės pedagogiką, šių dienų šalies švietimo visuomenės aktualijas susijusias su vaikais bei jaunimu. Lektorė pabrėžė, kad yra labai svarbus mokytojo santykio su vaikais ir jaunimu puoselėjimas ir kūrimas bei pasidalino savo asmenine patirtimi, kas jai padeda šį santykį kurti.
Aurelija Kasparavičienė, „Diemedžio” ugdymo centro švietimo pagalbos ir konsultavimo skyriaus vedėja, pristatė „Diemedžio“ ugdymo centro istoriją, struktūrą, pagalbos švietimo įstaigų bendruomenėms galimybes. Mokiniai turi galimybę ugdytis „Diemedžio“ ugdymo centre, kuriame jiems yra teikiama švietimo pagalbos specialistų pagalba. Mokinių elgesys koreguojamas vadovaujantis keturiais pagalbos organizavimo modeliais. Pranešėja teigė, kad mokinių, turinčių elgesio ir / ar emocijų sutrikimų, ugdymo sėkmę lemia visų keturių pagalbos organizavimo modelių taikymas kartu, ugdymo proceso dalyvių glaudus bendradarbiavimas, į mokinio gebėjimus orientuotas ugdymo proceso organizavimas bei tikslingas švietimo pagalbos teikimas, atsižvelgiant į vaiko poreikius.
Doktorantė Yelda Çinar, mokytoja iš Turkijos, kalbėjo apie IT technologijų svarbą ugdyme. Šių technologijų panaudojimą strateguoti individualią pagalbą, diferencijuotą pagal besimokančiųjų poreikius. Doktorantė atliko mokslinių straipsnių šia tema analizę ir jos rezultatais pasidalino su konferencijos dalyviais. Analizės rezultatai atskleidė kompiuterinių programėlių naudą ugdant mokinius, turinčius specialiųjų ugdymo(si) poreikių.
Lektorės Kristina Rimkienė (Klaipėdos apskrities sutrikusios klausos vaikų ir jaunimo tėvų bendrijos pirmininkė, Klaipėdos technologijų mokymo centro surdopedagogė metodininkė, gestų kalbos vertėja) ir Simona Petrovskaja (Klaipėdos apskrities sutrikusios klausos vaikų ir jaunimo tėvų bendrijos valdybos narė, Klaipėdos technologijų mokymo centro socialinė pedagogė metodininkė) kalbėjo apie sutrikusios klausos mokinių įtraukiojo ugdymo galimybes Klaipėdos mieste ir apie komandinio darbo modelį, pristatė atlikto tyrimo Klaipėdos mieste rezultatus. Pasidalino projektu (pagal Salomėjos Neries eiles „Namo“), kuris skirtas parodyti lietuvių kalbos ir gestų kalbos skirtumus. Pranešėjos aptarė kurtiesiems skirtų mokyklų ir bendrojo lavinimo mokyklų pliusus ir minusius ugdant sutrikusios klausos mokinius, teigė, kad sutrikusios klausos mokinių ugdymas – tikras išbandymas mokytojui. Todėl savo veiklą reikia planuoti dviem kryptimis: kaip profesionalas ir kaip besimokantis asmuo.
Doc. dr. Irena Kaffemanienė ir dr. Regina Karvelienė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos lektorės, pristatė pranešimą tema „Įtraukiosios mokyklos kūrimo strategijos“. Kurio metu buvo aptarta įtraukiojo ugdymo koncepcija, jo strategija, misija, vizija bei ugdymo prieinamumas kiekvienam vaikui. Pranešime didelis dėmesys buvo skirtas Universaliam dizainui mokymuisi, kuris yra labai svarbus siekiant įgyvendinti įtraukųjį ugdymą švietimo įstaigose. Universalaus dizaino mokymuisi tikslas – įtrauki mokymosi aplinka, kurioje kiekvienas skirtingų gebėjimų mokinys, taip pat ir turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis sau priimtinu būdu. Lektorės pranešimą užbaigė kalbėdamos apie ugdymo(si) individualizavimą, diferencijavimą bei personalizuotą ugdymą. Lektorių įžvalgos leido suprasti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas ir kad mes turime atrasti ir pasiūlyti vaikams tokias mokymosi strategijas, kurios geriausiai atlieptų jų prigimtines savybes, gebėjimus, atskleistų talentus, padėtų lengviau susidoroti su sunkumais.
Dr. Katie Bonawitz, Batelio universiteto, Edukologijos dekanato, Specialiosios pedagogikos magistrantūros programos direktorė (JAV), aptarė mokinių, turinčių elgesio ir / ar emocijų sutrikimų charakteristikas ir jų dominuojančio elgesio priežastis, palygino medicininį ir socialinį modelius, pagal kuriuos mokiniams skiriamos specialiojo ugdymo paslaugos. Dr. Katie Bonawitz teigė, kad visuomenėje vis dar vyrauja neigiamos nuostatos apie vaikus, turinčius elgesio ir / ar emocijų sutrikimų, todėl neretai tėvai prašo pakeisti vaikui diagnozę dėl aplinkinių žmonių nesupratingumo. Mokykla tokiais atvejais siekia atskleisti mokinio stipriąsias savybes, siekia bendruomenės palaikymo.
Lektorė taip pat dalijosi žiniomis apie Minesotoje naudojamą mokinių vertinimą. Mokinių vertinimas atliekamas naudojant „Emocinių sutrikimų vertinimo skales“, taip pat atliekant funkcinį elgesio vertinimą. Funkcinis vertinimas – tai informacijos rinkimo procesas, padedantis individualizuotos švietimo programos komandoms sukurti tinkamas ir individualizuotas pozityvias elgesio intervencijas ir paramą. Funkcinio vertinimo tikslas yra nustatyti kada ir kodėl mokinys elgiasi problemiškai, kas sustiprina probleminį elgesį ir kokios pozityvios elgesio palaikymo intervencijos sumažintų neigiamą elgesį ir paskatintų norimą elgseną. Jei funkcinis vertinimas neduoda reikiamų rezultatų, jį galima koreguoti ir stengtis dar labiau pritaikyti kiekvienam mokiniui. Dr. Katie Bonawitz Batelio universistete moko pedagogus kaip parengti ir pritaikyti Funkcinio vertinimo sistemas, dirbant su vaikais turinčiais sutrikimų. Todėl, pasak Dr. Katie Bonawitz, probleminio elgesio tikslo nustatymas (tai, ką mokinys „gauna“ arba „išvengia“ tokiu elgesiu) gali suteikti informacijos, kuri yra būtina kuriant mokymo strategijas ir padeda sumažinti ar pašalinti nepageidaujamą elgesį, kuris trukdo sėkmingam darbui klasėje. Asmenų su negalia švietimo įstatyme yra įtrauktas pozityvios elgesio intervencijos planas, kaip rekomenduojama intervencijos forma, kuria privaloma apsvarstyti strategijas pagalbai vaikams su sutrikimais. Intervencijos plano kūrimas pagrįstas duomenų rinkimu, aprašymu ir pasiektų rezultatų analize. Intervencinis planas reikalingas maždaug 5 % mokinių.
Norėdami sužinoti daugiau apie funkcinio elgesio vertinimus, galite apsilankyti Vanderbilto universiteto puslapyje, kuriame rasite paruoštų modelių: https://iris.peabody.vanderbilt.edu/module/fba/cresource/q2/p04/
Pasak Dr. Katie Bonawitz, pedagogai gali daug ką pakeisti. Jie „nepataiso“ mokinių, o padeda sukurti SĄLYGAS mokinių ugdymui.
Loreta Vaškelytė-Lukoševičienė, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos psichologė, teigė, kad mokykloje nuosekliai laikomasi principų, kuriais remiamasi ir rekomenduojama įgyvendinti įtraukųjį ugdymą: bendruomeniškumo skatinimas, ugdymo veiklos pritaikymas, metodologinis universalumas.
Lektorė pasidalino mokykloje vyraujančiu požiūriu į įtraukųjį ugdymą: kiekvienas vaikas yra unikalus, būtina susitelkti ties vaiko galiomis, o ne sunkumais, kiekvienas vaikas gali išmokti naujų dalykų skirtingais būdais ir savo tempu. Svarbu laiku identifikuoti vaiko patiriamus sunkumus ir padėti tuos sunkumus įveikti, svarbu padėti vaikams ir kreiptis pagalbos patiems, jei iškyla sunkumų.
Loreta Vaškelytė-Lukoševičienė supažindino su įtraukiojo ugdymo modeliu gimnazijoje. Šis modelis apjungia tėvus, mokytojus ir pagalbos specialistus Supažindino su programų rengimu specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ir jų įgyvendinimu.
Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių įtrauktis yra procesas, reikalaujantis visų mokyklos bendruomenės narių, šeimos įsitraukimo bei ugdymo(si) aplinkos pritaikymo. Tikimės, kad tarptautinė nuotolinė mokslinė-praktinė konferencija padėjo konferencijos klausytojams rasti atsakymus į iškylančius klausimus ir geriau pasiruošti darbui su mokiniais.
Džiaugiamės, kad į kvietimą dalyvauti ir pasidalinti savo įžvalgomis įsitraukė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių praktikai bei mokslininkai. Kiekvienas pranešėjas įdėjo savo dalelę į įtraukties dėlionę, siekdamas suteikti žinių žingeidiems klausytojams bei padėti kiekvienam savo mokiniui patirti sėkmę.
Konferencijos programa - ČIA.
Švietimo pagalbos ir konsultavimo skyriaus vedėja Aurelija Kasparavičienė, Metodininkė Aurelija Riterienė
