Paminėta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena
Patalpinta 2022 10 19
Mažosios Lietuvos vėliava.
Nuo 2006 m. spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Nors Švėkšna nepriskiriama prie Mažosios Lietuvos teritorijos, tačiau visada buvo labai arti mažlietuvių žemės, o kaiminystė svariai įtakojo vietinių žmonių gyvenimą. Minint tragiškos istorijos tarpsnį, mūsų centre buvo organizuojami renginiai šiems įvykiams prisiminti.
Lietuvių kalbos mokytojas Vytautas Bartuška pristatė centro mokinius Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“, kuris „Mano vardas – Marytė“, kuris nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms. Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Romano autorius rėmėsi tikrais faktais, vilko vaikų ir jų artimųjų pasakojimais.
Istorijos mokytojas Jonas Girskis pakvietė visus mokinius kartu pažiūrėti režisieriaus Rick Ostermann Vokietijoje sukurtą ir Lietuvoje nufilmuotą dramą apie pokario vaikų likimus "Vilko vaikai". Po filmo peržiūros vyko aptarimas.
Centro auklėtiniai dar kartą prisiminė skaudžius praeities įvykius. Suprato, jog gyventi taikoje yra gera, nes vaikai - mažiausiai apsaugota ir bejėgiškiausia prieš karą žmonijos dalis.
Lietuvių kalbos mokytojas Vytautas Bartuška pristatė centro mokinius Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas – Marytė“, kuris „Mano vardas – Marytė“, kuris nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms. Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Romano autorius rėmėsi tikrais faktais, vilko vaikų ir jų artimųjų pasakojimais.
Istorijos mokytojas Jonas Girskis pakvietė visus mokinius kartu pažiūrėti režisieriaus Rick Ostermann Vokietijoje sukurtą ir Lietuvoje nufilmuotą dramą apie pokario vaikų likimus "Vilko vaikai". Po filmo peržiūros vyko aptarimas.
Centro auklėtiniai dar kartą prisiminė skaudžius praeities įvykius. Suprato, jog gyventi taikoje yra gera, nes vaikai - mažiausiai apsaugota ir bejėgiškiausia prieš karą žmonijos dalis.
Istorijos vyr. mokytojas Jonas Girskis
