Helovino belaukiant…
Patalpinta 2022 10 22
Artėjant Helovino šventei (lietuviškai - Šiurpnakčiui), I-II grupių mokiniai aktyviai ruošėsi šiam vakarui. Ugdytiniai gamino Centrą puošiančias dekoracijas, išsiaiškino kodėl per Heloviną skobiame moliūgus.
Pasak airių legendos, vienas sukčius, vardu Džekas, apgaule privertė Šėtoną pažadėti jam, kad už savo nuodėmes nepateks į pragarą. Kai Džekas mirė, jam buvo uždrausta įžengti į rojų, todėl jis atvyko prie pragaro vartų ir prašėsi įleidžiamas ten. Tačiau Šėtonas laikėsi duoto pažado ir jo neįleido. Jis pasiuntė Džeką visą amžinybę klaidžioti po žemę, o kad galėtų pasišviesti kelią, įdavė jam žarijų išskobtoje ropėje. Taip atsirado „Džeko žibintas“. Džeko žibinto pjaustyta ropė vėliau tapo moliūgu ir daug vėliau tapo vienu iš pagrindinių Helovino šventės atributų.
Kartu su auklėtojomis V. Useliene ir J. Salem, mokiniai atliko nesudėtingą eksperimentą ,,Pripūsk šiurpų molūgą“. Ugdytiniai į butelius pylė actą, o į balionus bėrė sodą. Kai ant buteliukų užmovė balionus, soda susimaišė su actu ir balionai prisipūtė patys. Vaizdas buvo artimas stebuklui.
Pasak airių legendos, vienas sukčius, vardu Džekas, apgaule privertė Šėtoną pažadėti jam, kad už savo nuodėmes nepateks į pragarą. Kai Džekas mirė, jam buvo uždrausta įžengti į rojų, todėl jis atvyko prie pragaro vartų ir prašėsi įleidžiamas ten. Tačiau Šėtonas laikėsi duoto pažado ir jo neįleido. Jis pasiuntė Džeką visą amžinybę klaidžioti po žemę, o kad galėtų pasišviesti kelią, įdavė jam žarijų išskobtoje ropėje. Taip atsirado „Džeko žibintas“. Džeko žibinto pjaustyta ropė vėliau tapo moliūgu ir daug vėliau tapo vienu iš pagrindinių Helovino šventės atributų.
Kartu su auklėtojomis V. Useliene ir J. Salem, mokiniai atliko nesudėtingą eksperimentą ,,Pripūsk šiurpų molūgą“. Ugdytiniai į butelius pylė actą, o į balionus bėrė sodą. Kai ant buteliukų užmovė balionus, soda susimaišė su actu ir balionai prisipūtė patys. Vaizdas buvo artimas stebuklui.
Auklėtoja metodininkė Vilma Uselienė
